- kazilas
- ×kãzilas (plg. kazilai) sm. (3b) 1. D.Pošk, S.Dauk, M, J, Plt, Tl, Ms suremta gegnių pora, gegnės, sparai: Dengant stogą čerpėms, reik tvirtų kazilų̃ Krš. Jau baigia tvartus statyt, tik kãzilus dar turi pastatyt Skr. Jau nupuvę kazilaĩ Ar. Namą jau pastatė, rytoj kãzilus dės Vl. Kūtės sienos jau išvarytos, reik tik kazilus pakelt Lc. Kazilus pakėlus, talkininkai pagamina iš žalių medžių šakučių vainiką TDrI117. Išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotų prikalo M.Valanč. Na, ar jau sukirpot kazilus? Krtn. Nesutrumpyk kazilų, bus lėkštas stogas Vlkj. Rąstus ir kãzilus penkis kartus už save didesnius nešu PP33. 2. prk. gulint per kelius sulenktos kojos: Vaikas ir typso kãzilus (kelius) pakėlęs J. Kazilus jis stato, t. y. rietus surietęs aukštynaikas guli J. 3. ožys linams priveržti, galvenas šukuojant: Linų pėdą prisiriša prie kãzilo ir šukuoja Kp. ║ ožys rugiams blokšti: Paskolink kãzilą rugiam nublokšti Trgn. 4. tilto ramstis, paramoklis: Tai daug vandenio upėj, net kazilų nesmato Vžns. 5. eglės šaka tvorai tverti, statinis: Eglišakių prisivežėm, galėsime prisidirbti kazilų tvorai tverti Vlkj. Daugiausia tveria tvoras kazilais Mrk. Ogi žiūriam – išlenda pro galą šiekštos gyvatė storio kaip geras kazilas BsPII116.
Dictionary of the Lithuanian Language.